Liberalizmas ir kairioji politika

Liberalizmas kaip ideologija yra žinoma kaip nuosaiki dešinioji. Pradėta formuoti dar praėjusio tūkstantmečio antrojoje pusėje. Tačiau politinė dešinė ir politinė kairė yra istoriškai reliatyvios sąvokos. Net ir šiandien liberalizmas nėra vienareikšmiška sąvoka, kuri turi skirtingas reikšmes, priklausomai nuo geografinės lokacijos ir politinės sistemos.

Štai, Lietuvoje liberalizmas reiškia nuosaikią politinę dešiniąją poziciją, kuomet laisvė individui ir laisvė rinkai yra suprantama standartiškai. Tokiu supratimu valstybė neturėtų kištis į tarpžmogiškus santykius ir turėtų leisti jiems vystytis sava vaga. Vienintelė valstybės rolė – apsaugoti individus nuo išoriško įsikišimo ir šių santykių suvaržymo (ar tai būtų užsienio valstybės priešas ar piktybiškai nusiteikęs individas).

Tuo tarpu liberalizmas JAV yra siejamas su politine kaire. Ten iš liberalų yra tikimasi, kad jie aktyviai kišis į laisvąją rinką ir bandys pasiekti vienus ar kitus tikslus nepriklausomai nuo laisvo tarpusavio individų susitarimo. Ten nuosaikia dešiniąja politika užsiima JAV respublikonų partija.

Bet net ir ten reikėtų atskirti ekonominį liberalizmą nuo kultūrinio liberalizmo. Ekonominis liberalizmas siekia suteikti visišką laisvę individui veikti rinkoje be jokio valstybės įsikišimo ir jos pagalbos. Tuo tarpu kultūrinis liberalizmas nebūtinai pasisako už ekonominę laisvę, bet tik už kultūrinę (homoseksualų teises, feminizmą, imigrantų ir kitų mažumų teises).

Todėl šiandienos politikos kontekste yra labai sunku atskirti liberalizmą nuo politinės kairės ir politinės dešinės. Tiesiog centro-kairė ir centro-dešinė yra labai panašios savo politinėmis pozicijomis, todėl egzistuoja tam tikras jų persipynimas.

marksizmas ir komunizmas

Bet mes neabejotinai galime atskirti liberalizmą nuo revoliucinės politikos nepriklausomai nuo istorinio periodo ar konkrečių šiandienos politinių valstybės aplinkybių. Visais laikais liberalizmas užėmė nuosakią dešiniąją poziciją visų revoliucijų atžvilgiu ir žiūrėjo į jas su nepakantumu. Revoliucinė politika visuomet reiškia radikalius politinius, ekonominius ir socialinius pokyčius, kurie peržengia individo laisvės rėmus ir siekia panaudoti prievartą savo revoliuciniams tikslams pasiekti.

Liberalizmas tiek praktiškai ir politiškai, tiek teoriškai išreiškė stiprią opoziciją marksizmui kaip revoliucinei politinės kairės teorijai. Tokia teorija teikia pirmenybę kalbėti apie proletariatą, klasių kovą ir kitas kategorijas, kurios peržengia pirmenybinę individo rolę ir jo pradinį teorinį statusą.

Liberalizmas išreiškia opoziciją bet kokiam judėjimui ir bet kokiai teorijai, kuri savo veiklą ar teorinę analizę pradeda ne nuo individo. Marksizmo pradinis taškas yra socialinės klasės, kuris tuomet priveda prie prievarta grįstos revoliucinės politikos, todėl liberalams su marksistais ir komunistais – nepakeliui.

Tačiau visais kitais atvejais liberalizmas yra suderinamas su plataus spektro kairiąja politika. Patys nuosaikiausi liberalai galbūt išreikš opoziciją bet kokiai kairei politikai, bet dauguma bus linkę pasiekti kompromisų ypatingai jei prieš akis pasirodo revoliucinė grėsmė, kurią žada arba nacionalistai iš dešinės, arba marksistai-komunistai iš kairės.

Parašykite komentarą